Atvira pamoka apie kompozitorių Faustą Latėną

Zarasų Fausto Latėno meno mokykloje vyko atvira muzikos istorijos pamoka, skirta mūsų kraštiečiui – kompozitoriui Faustui Latėnui, kuris ne tik buvęs mūsų mokyklos mokinys, bet ir Zarasų garbės pilietis. Šį kartą vartėme knygos „Muzika kaip teatras kompozitorius Faustas Latėnas“ puslapius (autorės Daiva Šabasevičienė ir Rasa Vasinauskaitė).

Pamoką pradėjęs jungtinis mokyklos choras atliko kompozitoriaus kūrinį „Lopšinė“ ir 2016 metais Moksleivių dainų šventėje skambėjusią dainą „Rojaus obuoliukai“.

Fausto Latėno gyvenimą, veiklą pristatė Andrius Kalėda, Paulina Maldauskaitė pasakojo apie kompozitoriaus kūrybą ir jos įvertinimą. Su garsaus saksofonininko Petro Vyšniausko prisiminimais apie Fausto Latėno kūrybą supažindino Brigita Beniulytė ir Ovidijus Ponyčius. Evita Jurevičiūtė skaitė brolio aktoriaus ir režisieriaus Algirdo Latėno mintis apie vaikystę, muzikos mokymąsi, bendravimą: „Vaikystėje beveik visad buvom kartu. Atsigulę miegoti šnabždėdavomės, visko prifantazuodavom. Gerai sutarėm. Vaikystėj net baisu buvo įsivaizduoti, kaip gyvenčiau be brolio. Tais laikais šnekėdavomės daugiau, o dabar susitinkam, patylim, paspaudžiam ranką ir išsiskiriam. Ir to užtenka…“ Šviesūs aktorės Elžbietos Latėnaitės prisiminimai: „Tas kraštas ypatingas vien tuo, kad daugiau tokio niekur visoje Visatoje nėra, nebuvo ir nebus. Prisiminimai visi susiję su gamta, ežerais, rytų aukštaičių tarme, bažnyčia ir rožiniu, seneliukų beribiu gerumu, brangia krikšto tėvų šeima, ramybe ir begaline laisve. Vėliau- popkoncertų aidais Zaraso salos estradoje…“

Dokumentiniame filme „Gyvenimo metodas. Faustas Latėnas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Eglė Monika Juozapavičiūtė) išgirdome, kaip kompozitorius pats dalijasi mintimis apie gyvenimą, kūrybą. Paskui klausėmės „Rondo. Sonata“ (altiniam saksofonui ir fortepijonui), „Pasodoblio“, „Bolero“ (deja, šio autoriui baigti nebepavyko, bet kūrinio aranžuotę ir mintį įgyvendino ilgametis kompozitoriaus bendražygis, Lietuvos kamerinio orkestro altininkas Tomas Petrikas). Stebėjome kino filmo „Džiazas“ ištrauką, klausėmės dainos „Toli, toli“. Pamokos pabaigoje nuskambėjo Povilo Meškėlos atliekama daina „Dar ne vakaras“ (iš kino filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“).

Pamoka – tai tik maža dalelytė iškilios kultūros asmenybės, Nacionalinės premijos laureato, teatro ir kino kompozitoriaus, akademinės muzikos kūrėjo Fausto Latėno gyvenimo. Miela, kad buvusio mokyklos mokinio vardas skamba ne tik mūsų pamokose, bet ir respublikoje.

Jūratė Stacevičiūtė, Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos mokytoja

Vilniaus Mažojo Teatro nuotraukos.

Atvirų durų diena Dusetų meno skyriuje vyks gegužės 9 d. 11:30 val. mokyklos salėje vyks koncertas mažiesiems ir jų tėveliams. Nuo 13 val. – kviečiame susipažinti su ugdymo įstaigos aplinka, pabendrauti su mokytojais.

Zarasuose atvirų durų diena vyks gegužės 26 d.. 10 val. mokyklos salėje – programa darželinukams, o 11 val. – speciali programa prieš-mokyklinukams ir pirmokams. Nuo 12 val. – kviečiame tėvelius susipažinti su ugdymo įstaigos aplinka, pabendrauti su mokytojais.

Žemiau rasite skrajutes su informacija – į kokias grupes priimame 2023 – 2024 mokslo metais. Perklausa stojantiems į muzikos specialybes vyks birželio 2d. 12val..

Prašymų laukiame iki birželio 15 d., juos galima pateikti mokykloje, arba el. paštu (formas rasite skiltyje “priėmimas”)

Kovo 28 – balandžio 4 dienomis net keturiasdešimt Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos muzikos, šokio ir dailės mokinių su mokytojais vyko į Prancūziją dalyvauti tarptautiniame konkurse “Paryžiaus žvaigždės” (“Etoile de Paris”). Tolima aštuonių dienų kelionė autobusu įsimins ilgam ne tik dėl puikių pasiekimų konkurse, parsivežtų medalių, sustiprėjusių draugysčių, bet ir dėl įspūdingų pažintinių ekskursijų. 

Keliavome patogiu dviaukščiu autobusu. Pirmąją dieną nuotaiką kėlė draugija, pašnekesiai, būsimų nuotykių laukimas, patogūs Lenkijos keliai. Pro autobuso langą stebėjome besikeičiančius vaizdus. Artėjant prie Vokietijos ėmė matytis kalnų kontūrai, tvarkingos vynuogių plantacijos, raudonais stogais šviečiančios gyvenvietės vaizdinguose peizažuose. Visos kelionės metu buvo labai įdomu klausytis gidės Astos informatyvaus pasakojimo apie Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos geografiją, svarbiausius istorinius įvykius. Daug sužinojome apie kompozitoriaus Frederiko Šopeno gyvenimą, apie žymiausius dailininkus, architektus. Važiuodami klausėmės populiarių vokiečių, prancūzų atlikėjų dainų, žaidėme stalo žaidimus, bendravome ir, aišku, truputį jaudinomės dėl artėjančių pasirodymų konkurse. 

Vokietijoje, Bavarijos žemėje, apsilankėme Niurnberge. Prie pilies paragavome bavariškų riestainių, pasivaikščiojome senamiesčio gatvelėmis, praėjome Budelio tiltu, aplankėme žymiausio vietos dailininko Albrechto Diurerio namą – muziejų. Sužavėjo tvarkingi ir spalvingi fachverkiniai Niurnbergo namai, “Gražuolis fontanas” centrinėje turgaus aikštėje su “stebuklingu ratuku, išpildančių visus norus” ir viena didžiausių 20-ojo amžiaus Europos fontanų – Jurgeno Weberio sklptūrinė kompozicija, sukurta pagal 16-ojo amžiaus Nürnbergo poeto Hansu Sachso eiles “Saldžiai kartus vedybinis gyvenimas”.  

Trečiąją kelionės dieną atvykome į Paryžių, pažintis su nuostabiuoju miestu prasidėjo apžvalgine ekskursija autobusu. Pro autobuso langus gerai matyti – Eliziejaus laukai, Triumfo Arka, Invalidų rūmų ansamblis, žymioji Paryžiaus Opera, romantiški tiltai, gatvės, gatvelės, žymiųjų mados namų vitrinos, įdomūs paryžiečiai kavinėse. Įspūdžius stiprino gidės Astos pasakojamos istorijos ir šauniai parinkti prancūziški šlageriai.  

Popiet didžioji mūsų grupės dalis kilo į Eifelio bokštą, gėrėjosi miesto panorama, skaičiavo laiptelius žemyn. Vėjas Eifelio viršūnėje – įspūdis visam gyvenimui! Kita grupės dalis aplankė “Quai Branly“ muziejų (Le musée du quai Branly), garsėjantį savo modernia architektūra, vertikaliu sodu ir pasaulio kultūrų parodomis.  

Ketvirtoji kelionės diena buvo skirta konkursui. Į teatrą „Le Blanc-Mesnil“ atvykome anksti ryte, čia jaudinomės, repetavome, dailininkai teatro foje eksponavo atsivežtus darbus. Salėje palaikėme kitus konkurso dalyvius  – kolegas kauniečius, Lenkijos, Graikijos, Prancūzijos, Armėnijos, Sakartvelo ir kitų šalių atlikėjus. Mus palaikė ir stiprino tėvelių parūpintos picos. Popiet – ilgai laukti mūsų pasirodymai. Nepaisant nuovargio, net ir mažiausių šokėjų ir pianisčių atlikimai praėjo sklandžiai. Vakare – apdovanojimai, šventė. Poilsis viešbutyje. 

5-ąją kelionės dieną tęsėmę pažintį su Paryžiumi. Pradėjome nuo plaukimo laivu Senos upe, vėl pamatėme tiltus, nuostabiąją Dievo Motinos katedrą, šiuo metu renovuojamą po didžiojo gaisro. Po plaukimo vykome į studentišką “Lotynų kvartalą”, sklidiną įvairių pasaulio virtuvių kvapų, mirgantį mažomis parduotuvėlėmis. Mažosios mūsų artistės čia pasipuošė spalvingomis paryžietiškomis beretėmis. Popiet aplankėme Luvrą su klasikinio meno kolekcijomis. (Jei prie kiekvieno eksponato sustotume bent minutę – užtruktume trejus metus).  Įsiminė senovės Egipto raštai. Vakare – siauros, žavios gatvelės, maži, jaukūs skvereliai  – tai bohemiškasis Paryžiaus rajonas Monmartras ir jo kalvos viršūnėje iškilusi Šventosios Širdies bazilika.  

Šeštoji kelionės diena buvo skirta pramogoms Paryžiaus Disneilend’e. Pasitaikė šalčiausia kelionės diena, bet kraują kaitino karuselės ir kitos ekstremalios  įdomybės. Tik vyresniųjų klasių dailininkai su dailės mokytojomis tądien keliavo į D’Orsay muziejų – kaip gi būti Paryžiuje ir nepamatyti žymiųjų impresionistų tapytojų originalų – nuo Monet, Degas, Renoir’o, Sezanne’o, Gauguin’o, Van Gogh’o iki Bonnard’o, Vuillard’o ir Rousseau’o… Keliaujant atgal nei mažiems nei dideliems netrūko įspūdžių, kuriuos norėjosi aptarinėti dar ir dar!  

Keliaudami atgal dar užsukome į Rotenburgą prie Tauberio upės – geriausiai išsilaikiusį viduramžių miestą Vokietojoje, Bavarijoje – dailų, tarsi iš iliustruotų pasakų knygų. Aplankėme šv. Jokūbo bažnyčią ir joje saugomas relikvijas, prisiminėme, jog jau prasidėjo priešvelykinė Didžioji savaitė. Rotenburgas prie Tauberio nuo seno vilioja keliautojus, šiandien jis garsus dar ir tuo, kad čia ištisus metus veikia įspūdingas kalėdinis miestelis. Atmintyje išliks ir ypatingų miestelio gardėsių -“sniego gniūžčių” – kvapas. 

Aštuntąją dieną vėl keliavome per Lenkiją. Namo grįžome paryčiais, nors ir pavargę, bet labai laimingi. Ačiū tėveliams, kad išleido į šį įsimintiną “konkursinį kruizą autobusu”, ačiū visiems, kas jį suorganizavo bei ačiū mokytojams, kad puikiai parengė mokinius konkursui ir globojo keliaujant. 

Kelionės įspūdžius aprašė Vera, Albina ir Irma

Kovo 25 dieną į Zarasų Fausto Latėno meno mokyklą rinkosi jaunieji pianistai. Čia vyko IV-asis tarptautinis muzikos ir meno mokyklų jaunųjų pianistų konkursas ,,Klajojanti muzika”. Tai didžiausias mūsų mokykloje kasmet organizuojamas konkursas. Pasirinkta konkurso tematika švietėjiška – kiekvienais metais privalomas vis kitos šalies kompozitorių fortepijoninis kūrinys. O ir konkurso simbolis – laivelis. Šiais metais laivelis plaukė į karo niokojamą Ukrainą. Konkurso dalyviai turėjo atlikti vieną Ukrainos kompozitoriaus kūrinį. Mokytojai tvirtino, kad ruošiantis šiam konkursui daugiau pavarto natų rinkinių, ieškant mokiniams programos ir plačiau susipažįsta su tos šalies fortepijonine muzika.

Dailės skyriaus mokiniai per keramikos pamokas su mokytoju Žydrūnu Dainiu dalyviams pagamino prizus – keramikinius laivelius.

Dalyvauti konkurse panoro 70 dalyvių. Vos galėjome sutalpinti į grojimo laiką. Sulaukėme dalyvių iš Latvijos-Ilūkstės, Kraslavo, Daugpilio, Lenkijos-Suvalkų vaivadijos Punsko bei Lietuvos-Vilniaus, Šiaulių, Nemenčinės, Utenos,Visagino, Ignalinos muzikos ir meno mokyklų. Konkurse dalyvavo ir didelis būrys Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos mokinių.

Dalyvius vertino Jūratė Danielienė – Nemenčinės meno mokyklos mokytoja metodininkė – vertinimo komisijos pirmininkė, Svetlana Mažeikienė – Kauno 1-osios muzikos mokyklos ir Suvalkų vaivadijos Punsko I laipsnio muzikos mokyklos mokytoja ekspertė, Dangira Zavackienė – Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos mokytoja metodininkė.

Vertinimo komisija džiaugėsi puikiu mokinių pasiruošimu, gerai organizuotu konkursu, gražia mokyklos aplinka. Labiausiai visus džiugino puikus fortepijonas ir gera salės akustika. Tuo pasigirti gali ne visos mokyklos.

Dalyviai skirstėsi žadėdami atvykti ir kitais metais. O kitais metais laivelis plauks į Lenkiją.

Mokytoja Danguolė Petrašiūnienė

Kovo mėnesio paskutinė savaitė Zarasų kultūros centre prabėgo pripildyta ryškių teatro meno renginių. Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos dailės skyriaus lėlių teatro ir dizaino studijos mokiniai, vadovaujami mokytojos Petronės Sekonienės, puikiai pasirodė didžiojoje kultūros centro scenoje. Jauniausi „Dėžės“ lėlių teatriuko dalyviai žiūrovams parengė lėlių spektaklį pagal lietuvių liaudies paską „Saulė ir mėnulis“. Vaikai patys gamino lėlytes, kūrė scenografiją, mokėsi tekstą.Tiesa, pasirodymui kiek sutrugdė vaikų ligos, bet pusės metų vaikų darbas buvo puikiai priimtas ir įvertintas pilnutėlėje žiūrovų salėje.

Daug ir kruopščiai dirbo ir vyresniųjų merginų dizaino studija. Kiekviena mokinė savo rankomis kūrė iš netradicinių medžiagų mados teatro kategorijai priskiriamą kostiumą. Merginos ne tik turėjo pasirinkti drabužių kolekcijos temą, bet ir sugalvoti kaip, pagal kokią muziką ją pristatys žiūrovams. Pasirodymas “Lietaus raganos” paliko puikų įspūdį, sukėlė daug teigiamų emocijų ne tik žiūrovams, bet ir pačioms dalyvėms.

Džiaugiamės, jog mokyklos dailės skyriuje dirbantys mokytojai kuria ir įgyvendina naujas programas, nuolat tobulina neformalaus ugdymo metodus, siekdami tenkinti mokinių pažintinius, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Be tradicinių ilgalaikių dailės programų, mokykla kviečia įvairaus amžiaus vaikus lankyti vizualiųjų menų, keramikos, lėlių teatro ir dizaino studijas.

Daugiau informacijos:

https://www.zkc.lt/…/festivalio-%E2%80%9Eteatro-savait…

Nuotraukos – Zarasų kultūros centro, Eriko Černovo ir Petronės Sekonienės