Spalio 1 dieną nepaprastai jaukų koncertą Mokytojams padovanojo buvusi mūsų mokyklos mokinė, dabar Vytauto Didžiojo universiteto studentė Martyna Paradnikaitė, pakvietusi kartu pagroti ir akordeono specialybės mokinį Elviną Leonovą. Koncertą vedė Martynos mama, mokytoja Sigita Paradnikienė. Vakaras tapo šilta švente, kurioje susijungė prisiminimai, dėkingumas, džiaugsmas ir keletas progų – Tarptautinė Muzikos diena (spalio 1d.), Mokytojų diena (spalio 5 d.), mūsų mokyklos mokytojų Liudmilos Vorobjovos ir Albinos Pučkienės garbingi jubiliejai. Mokytojas sveikino, padėkas įteikė Zarasų švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Sigita Keršienė, mokyklos direktoriaus funkcijas atliekanti pavaduotoja Irma Gineikienė, kolegos ir mokiniai. Martyna ne tik dalinosi prisiminimais, parengė ir atliko muzikinę programą, bet ir labai gražiai ją aprašė ir pristatė. Martynai ir koncerto vedėjai Sigitai leidus, žemiau norime pasidalinti koncerto programa ir tekstais, kurie atskleidžia ne tik koncerto, muzikos pasaulio, bet ir mokinio-mokytojo ryšio grožį:
“Kodėl mes mylime rudenį? Nes iš vasaros miego pabunda žodis „jaukus“, o žvakių šviesa tampa mielesnė už energiją taupančių lempučių šviesą. Nes ruduo moka kalbėti pačia gražiausia muzikos kalba, kai šiandien švenčiame Muzikos dieną.
Sveikinuosi su jumis šią rudenišką popietę ir kviečiu trumpam sustoti, atsipalaiduoti, pamiršti kasdienius rūpesčius.
Galbūt kiekvienas į šią salę atsinešėte kažką savo – savo mintis, prisiminimus, galbūt net truputį nuovargio. Todėl leiskime muzikai bent trumpam visa tai nuraminti. Tegul šis laikas tampa maža pauze nuo skubančio pasaulio, kurioje nereikia niekur skubėti ir nieko suspėti. Tiesiog klausytis, jausti ir būti čia. Šiandien scenoje susitinka melodija ir jausmas.
Kartais viena melodija gali pasakyti daugiau nei ilgas pokalbis. Kartais keli akordai gali priminti vietą, žmogų ar akimirką, apie kurią jau seniai negalvojome. O galbūt čia išgirsite garsą, kuris taps nauju prisiminimu. Šį jaukų koncertą dovanoja Vytauto Didžiojo universiteto studentė Martyna Paradnikaitė.
Šį vakarą norime pradėti pakiliai. Leiskime sau nusišypsoti ir pajusti artėjančios žiemos džiaugsmus. Tad koncertą pradėsime lietuvių klasiko Balio Dvariono pjesė, kupina lengvumo, žaismingumo ir skriejančio vėjo išdaigų.
Balys Dvarionas buvo ne tik kompozitorius, bet ir pianistas, dirigentas bei pedagogas. Jo kūryboje labai svarbi romantinė nuotaika, melodija ir lietuviškas muzikinis pasaulis. Ypač daug dėmesio jis skyrė fortepijoninei muzikai, todėl jo kūriniai iki šiol yra artimi daugeliui jaunų pianistų. Šis kūrinys – tarsi mažas muzikinis paveikslėlis.
Taigi – Balys Dvarionas, „Čiuožykloje“.
1 KŪRINYS – B. Dvarionas. „Čiuožykloje“
Muzika leidžia jausmams tiesiog būti. Jai nereikia paaiškinti, kodėl liūdime, ko ilgimės ar dėl ko džiaugiamės. Kartais užtenka tiesiog klausytis.
Sergejaus Rachmaninovo kūryba yra labai daininga, plati, kupina jausmo. Jis buvo ne tik kompozitorius, bet ir vienas iškiliausių savo laikmečio pianistų. Galbūt todėl jo kūriniuose fortepijonas kartais skamba beveik kaip žmogaus balsas – gali dainuoti, kalbėti, klausti, atsakyti ir net tylėti.
Tai muzika, kurioje galima tiesiog pabūti. Nereikia ieškoti vienos konkrečios istorijos. Kiekvienas gali išgirsti savąją.
Kviečiame klausytis Sergejaus Rachmaninovo 18-osios variacijos iš „Rapsodijos Paganinio tema“.
2 KŪRINYS – S. Rachmaninovas. „18 variacija“
Kai muzika tampa ne tik atliekamu kūriniu, o asmenine kalba, gimsta kažkas visiškai unikalaus.
Kartais yra dalykų, kurių nenorime arba negalime pasakyti garsiai. Mintys, prisiminimai, žmonės, išgyvenimai – visa tai gali likti kažkur giliai mumyse.
Kurdamas žmogus tarsi palieka mažą dalelę savęs. Ir net jeigu klausytojas nežino visos istorijos, jis gali pajusti jos nuotaiką, įtampą, ilgesį ar ramybę.
Šį vakarą turime išskirtinę galimybę trumpam prisiliesti prie pačios Martynos vidinio pasaulio ir kūrybos. Pagrindinė šio kūrinio mintis, pasak Martynos, yra tai, kad ir koks sunkus gyvenimo etapas bebūtų, visada turime rasti nors mažą dalelę vilties ir šviesos. Kad ir kaip viskas krenta iš rankų – visa tai galiausiai praeina ir visas pasaulis vėl nusidažo ryškiomis, laimės kupinomis spalvomis. Galbūt kiekvienas šį kūrinį išgirsime savaip rasime jame tai, kas artima mums.
Tad dabar kviečiu išgirsti Martynos autorinį kūrinį – „Nebelaikoma ranka“.
3 KŪRINYS – Autorinis Martynos kūrinys „Nebelaikoma ranka“
Kartais muzikoje nereikia sudėtingos istorijos, daugybės garsų ar didelės kulminacijos. Kartais užtenka vienos melodijos, kelių akordų ir tos ypatingos atmosferos, kuri lieka ore net tada, kai paskutinis garsas jau nuskambėjo.
Tokie kūriniai dažnai tampa labai artimi klausytojui. Galbūt todėl, kad kiekvienas gali į tą muziką įdėti savo prisiminimą, savo vaizdą, savo istoriją.
Vienas iš tokių kūrinių – meksikiečių pianisto ir kompozitoriaus Gibran Alcocer muzika. Jis yra jaunosios kartos kūrėjas, savo muzikoje dažnai derinantis paprastą, lengvai įsimenamą melodiją su jaukia ir šiek tiek melancholiška atmosfera.
Šiandien skambėsiantis kūrinys yra vienas iš jo geriau žinomų darbų.
Tai Gibran Alcocer „Idea 10“.
4 KŪRINYS – Gibran Alcocer „Idea 10“
Kiekvieno muzikanto kelias prasideda daug anksčiau, negu jis pirmą kartą atsistoja scenoje.
Prieš pirmąjį didesnį pasirodymą – pirmosios pamokos. Prieš konkursus ir sceną – daugybė valandų, praleistų prie instrumento.
Tačiau už viso to visada yra žmogus.
Žmogus, kuris pirmą kartą pasako, kaip atsisėsti prie instrumento. Parodo pirmąją natą. Išmoko klausytis. Pataiso, kai nepavyksta, padrąsina.
Muzikos mokytojas dažnai tampa vienu iš pirmųjų žmonių, kuris patiki vaiku kaip muzikantu dar anksčiau, negu pats vaikas pradeda tuo tikėti.
Ir tik praėjus laikui supranti, kiek daug gali reikšti viena paprasta pamoka, vienas padrąsinimas ar vienas sakinys, pasakytas tinkamu momentu.
Kviečiame pasižiūrėti trumpą vaizdo įrašą, kuriame pamatysime patį pirmąjį Martynos konkursą.
Vaizdo įrašas
Yra žmonių, kurių įtaką savo gyvenime suprantame ne iš karto.
Kartais tik po daugelio metų atsigręžę atgal pamatome, kad vienas žmogus buvo šalia pačiu svarbiausiu metu. Kad jo kantrybė, žodžiai ir pastabos iš tiesų tapo mūsų kelio dalimi.
Nuoširdžiai dėkojame Martynos pirmąjai mokytojai Liudmilai, už tai, kad atvėrė duris į stebuklingą garsų pasaulį. Jos kantrybė ir meilė savo darbui ne tik išmokė pažinti natas, bet ir padėjo atrasti tikrąją meilę muzikai. Norime pakviesti jus į sceną ir tarti keletą žodžių.
Ateina mokytoja
Kiekviena pamoka su Jumis buvo daugiau nei mokymasis – tai buvo kelionė, kurioje mokėte išgirsti tai, kas nematoma, ir išreikšti tai, ko neįmanoma pasakyti žodžiais. Ačiū, kad tikėjote net ir tada, kai pritrūkdavo drąsos ar noro, ir už tai, kad įskiepijote šią neblėstančią meilę muzikai.
Kalba mokytoja
Dar galėtume už daug ką dėkoti, bet… kartais tiesiog pritrūksta žodžių išsakyti tai, ką jaučiame. O kai žodžių per mažai – prabyla muzika. Kūrinys iš Martynos mėgstamiausio animacinio filmo “Ilgo plauko istorija”, pavadinimu „I See the Light“ skamba būtent Jums.
5 KŪRINYS – „I See the Light“
O dabar šiek tiek pakeiskime nuotaiką.
Po prisiminimų ir padėkos norisi sugrįžti prie lengvesnio, šviesesnio skambesio. Muzika turi daugybę spalvų. Viena gali būti tarsi gilus prisiminimas, kita – tarsi šviesos spindulys, trečia – lyg trumpas, lengvas pokalbis.
Yra kūrinių, kurie nereikalauja iš klausytojo nieko daugiau, nei tik būti čia ir klausytis.
Jie grakštūs, subtilūs, kupini mažų muzikinių detalių. Juose galima išgirsti judesį, lengvumą, eleganciją.
Tokios muzikos kūrėja buvo Cécile Chaminade – prancūzų pianistė ir kompozitorė. Ji daug dėmesio skyrė fortepijoninei muzikai, o jos kūryboje galima rasti daug melodinio grožio, elegancijos ir subtilaus žaismingumo.
Tad dabar kviečiame trumpam pasinerti į lengvą, grakštų ir elegantišką muzikinį pasaulį.
Skamba Cécile Chaminade „Arabesque“.
6 KŪRINYS – C. Chaminade. „Arabesque“
Muzika gali būti ir labai paprasta, bet ir labai gili.
Kartais klausydamiesi kūrinio net negalvojame, kodėl jis mus paliečia. Tiesiog pajuntame tam tikrą nuotaiką. Galbūt ramybę, galbūt lengvą liūdesį, galbūt prisiminimą, kurio šią akimirką net neplanavome prisiminti.
Ypač gražiai tai atsiskleidžia preliuduose. Tai tarsi maži muzikiniai pasakojimai, kuriuose nebūtinai reikia daug įvykių. Kartais svarbiausia – nuotaika.
Kitas skambėsiantis kūrinys priklauso ukrainiečių kompozitoriui Sergejui Ždanovui.
Jo muzikoje galima tiesiog pabūti. Neskubėti ieškoti atsakymo, nesistengti visko suprasti, o tiesiog klausytis, kaip viena melodija pereina į kitą, kaip garsas užleidžia vietą tylai.
Galbūt kiekvienas išgirsime kažką skirtingo.
Ir tai yra gražiausia.
Skamba ukrainiečių kompozitoriaus Sergejaus Ždanovo „Preliudas“.
7 KŪRINYS – S. Ždanovas. „Preliudas“
Muzikinis kelias nesibaigia tada, kai savo rankose laikai meno mokyklos baigimo pažymėjimą.
Ateina laikas, kai mokinys tampa studentu, kai atsiranda daugiau atsakomybės, daugiau savarankiškumo, daugiau klausimų ir, žinoma, daugiau galimybių.
Tuo metu šalia atsiranda kiti žmonės – dėstytojai, kurie padeda ne tik tobulinti techniką, bet ir geriau suprasti save kaip atlikėją.
Universitete muzika jau tampa ne tik tuo, ko mokaisi. Ji tampa tavo pasirinkimu, tavo kasdienybe, tavo profesinio kelio dalimi.
Kartais mokytojo ar dėstytojo darbas nėra matomas klausytojui. Publika girdi kelias minutes scenoje, tačiau už tų kelių minučių yra daugybė darbo, bandymų, kartojimų, pokalbių ir mažų atradimų.
Todėl šiandien norisi skirti ypatingą padėką Martynos fortepijono dėstytojai, kuri, deja, atvykti negalėjo.
Ši padėka – už visą kelią, kuris lieka už scenos.
Už pagalbą skleidžiantis talentui.
Už paskatinimą nebijoti svajoti daugiau.
Ir už tai, kad muzika universitete tampa ne tik studijų dalyku, bet ir gyva, nuolat augančia patirtimi.
Skamba Cécile Chaminade „Meditation“.
8 KŪRINYS – C. Chaminade. „Meditation“
Kiekvieno muzikanto gyvenime yra žmonių, kurių vardai galbūt niekada nebus parašyti koncerto plakate didelėmis raidėmis, tačiau jų indėlis vis tiek lieka labai svarbus.
Tai žmonės, kurie moko, taiso, skatina, kartais reikalauja daugiau, negu norėtųsi, bet būtent todėl padeda augti.
Muzikoje ne visada pakanka talento.
Reikia darbo.
Reikia kantrybės.
Reikia žmogaus, kuris kartais parodytų viską pirštu.
Ir reikia žmogaus, kuris primintų, kad net tada, kai kažkas nepavyksta, tai dar nėra pabaiga.
Todėl šį vakarą norisi tarti nuoširdų ačiū mokytojai Albinai Pučkienei. Kviečiame koncerto svečią į sceną.
9 KŪRINYS – Akordeonas
O dabar sugrįžkime prie žmogaus, kurio vardas mūsų kultūroje yra neatsiejamas ir nuo muzikos, ir nuo dailės.
Tai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – kompozitorius ir dailininkas. Jo kūryboje šios dvi meno sritys susitiko taip natūraliai, kad kartais žiūrėdamas į jo paveikslą gali pradėti girdėti muziką, o klausydamasis jo muzikos – įsivaizduoti spalvas.
Čiurlionio pasaulis yra labai savitas. Jame daug tylos, paslapties, erdvės, šviesos ir gamtos. Jo muzika neturi būti skubinama. Joje galima išgirsti kažką labai lietuviško – ne visada konkrečiai įvardijamo, bet atpažįstamo.
Galbūt todėl Čiurlionis ir šiandien yra toks artimas. Jo kūryba leidžia sustoti ir pažvelgti šiek tiek giliau.
Šiandien, Muzikos dienos proga, norisi prisiminti šį didį Lietuvos menininką ir jo paliktą kūrybinį pasaulį.
Skamba Giedriaus Kuprevičiaus „Preliudas M. K. Čiurlioniui atminti“.
10 KŪRINYS – „Preliudas M. K. Čiurlioniui atminti“
Po visų šio vakaro istorijų, prisiminimų, padėkų ir ramių melodijų, koncetą norisi užbaigti smagiu ritmu.
Juk muzika turi ir kitą pusę – tą, kuri kviečia nusišypsoti, pajudėti ir tiesiog pasidžiaugti.
Todėl paskutiniam kūriniui palikime šiek tiek daugiau energijos.
Tai regtaimo muzika, kuri pasižymi ypatingu ritminiu gyvumu. Ji atsirado Amerikoje XIX amžiaus pabaigoje, o vienu ryškiausių šio žanro kūrėjų tapo Skotas Džoplinas.
„Maple Leaf Rag“ yra vienas garsiausių šio kompozitoriaus kūrinių.
Klausantis šio kūrinio metu prisiminkime, kad muzika nėra tik rimtis.
Muzika gali būti žaidimas.
Muzika gali būti judėjimas.
Muzika gali būti šventė.
Šis kūrinys skamba visiems mokytojams, kuriuos sveikiname su artėjančia mokytojų diena. Lai jūsų dienos būna tokios lengvos ir kupinos džiaugsmo, kaip ir šis kūrinys.
Skamba Scott Joplino „Maple Leaf Rag“.
11 KŪRINYS – S. Joplin. „Maple Leaf Rag“
Šį vakarą muzika mus vedė per labai skirtingas nuotaikas. Nuo lengvo žiemos judesio iki Rachmaninovo romantikos, nuo asmeninės Martynos kūrybos iki šiuolaikinių fortepijono skambesių.
Prisiminėme žmones, kurie buvo ir yra svarbūs muzikiniame kelyje.
Kalbėjome apie pirmąsias pamokas, apie mokytojus, apie dėstytojus, apie tuos, kurie padeda ne tik išmokti groti, bet ir atrasti savo ryšį su muzika.
Ir gražiausia yra tai, kad už kiekvieno kūrinio scenoje yra žmogus.
Už kiekvienos melodijos yra istorija.
Už kiekvieno pasirodymo – daugybė valandų darbo.
O už kiekvieno muzikanto – žmonės, kurie vienaip ar kitaip padėjo jam ateiti iki šios akimirkos.
Ačiū Martynai už šį vakarą, už muziką, už drąsą ja dalintis ir už tai, kad į sceną atsinešė ne tik kūrinius, bet ir dalį savo muzikinio kelio.
Ačiū mokytojams ir dėstytojams, kurie buvo šio kelio dalimi.
Ačiū visiems, kurie padėjo, skatino, mokė, laukė ir tikėjo.
Ir, žinoma, nuoširdus ačiū jums, mieli klausytojai.
Už tai, kad atėjote.
Už tai, kad klausėtės.
Už jūsų tylą, kai skambėjo muzika, ir už jūsų plojimus, kai ji nutilo.
Tegul šis vakaras dar kurį laiką pasilieka su mumis.
Ačiū, kad buvote kartu.
Jaukaus, gražaus ir skambančio jums rudens.”
