Kovo 28 – balandžio 4 dienomis net keturiasdešimt Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos muzikos, šokio ir dailės mokinių su mokytojais vyko į Prancūziją dalyvauti tarptautiniame konkurse “Paryžiaus žvaigždės” (“Etoile de Paris”). Tolima aštuonių dienų kelionė autobusu įsimins ilgam ne tik dėl puikių pasiekimų konkurse, parsivežtų medalių, sustiprėjusių draugysčių, bet ir dėl įspūdingų pažintinių ekskursijų.
Keliavome patogiu dviaukščiu autobusu. Pirmąją dieną nuotaiką kėlė draugija, pašnekesiai, būsimų nuotykių laukimas, patogūs Lenkijos keliai. Pro autobuso langą stebėjome besikeičiančius vaizdus. Artėjant prie Vokietijos ėmė matytis kalnų kontūrai, tvarkingos vynuogių plantacijos, raudonais stogais šviečiančios gyvenvietės vaizdinguose peizažuose. Visos kelionės metu buvo labai įdomu klausytis gidės Astos informatyvaus pasakojimo apie Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos geografiją, svarbiausius istorinius įvykius. Daug sužinojome apie kompozitoriaus Frederiko Šopeno gyvenimą, apie žymiausius dailininkus, architektus. Važiuodami klausėmės populiarių vokiečių, prancūzų atlikėjų dainų, žaidėme stalo žaidimus, bendravome ir, aišku, truputį jaudinomės dėl artėjančių pasirodymų konkurse.
Vokietijoje, Bavarijos žemėje, apsilankėme Niurnberge. Prie pilies paragavome bavariškų riestainių, pasivaikščiojome senamiesčio gatvelėmis, praėjome Budelio tiltu, aplankėme žymiausio vietos dailininko Albrechto Diurerio namą – muziejų. Sužavėjo tvarkingi ir spalvingi fachverkiniai Niurnbergo namai, “Gražuolis fontanas” centrinėje turgaus aikštėje su “stebuklingu ratuku, išpildančių visus norus” ir viena didžiausių 20-ojo amžiaus Europos fontanų – Jurgeno Weberio sklptūrinė kompozicija, sukurta pagal 16-ojo amžiaus Nürnbergo poeto Hansu Sachso eiles “Saldžiai kartus vedybinis gyvenimas”.
Trečiąją kelionės dieną atvykome į Paryžių, pažintis su nuostabiuoju miestu prasidėjo apžvalgine ekskursija autobusu. Pro autobuso langus gerai matyti – Eliziejaus laukai, Triumfo Arka, Invalidų rūmų ansamblis, žymioji Paryžiaus Opera, romantiški tiltai, gatvės, gatvelės, žymiųjų mados namų vitrinos, įdomūs paryžiečiai kavinėse. Įspūdžius stiprino gidės Astos pasakojamos istorijos ir šauniai parinkti prancūziški šlageriai.
Popiet didžioji mūsų grupės dalis kilo į Eifelio bokštą, gėrėjosi miesto panorama, skaičiavo laiptelius žemyn. Vėjas Eifelio viršūnėje – įspūdis visam gyvenimui! Kita grupės dalis aplankė “Quai Branly“ muziejų (Le musée du quai Branly), garsėjantį savo modernia architektūra, vertikaliu sodu ir pasaulio kultūrų parodomis.
Ketvirtoji kelionės diena buvo skirta konkursui. Į teatrą „Le Blanc-Mesnil“ atvykome anksti ryte, čia jaudinomės, repetavome, dailininkai teatro foje eksponavo atsivežtus darbus. Salėje palaikėme kitus konkurso dalyvius – kolegas kauniečius, Lenkijos, Graikijos, Prancūzijos, Armėnijos, Sakartvelo ir kitų šalių atlikėjus. Mus palaikė ir stiprino tėvelių parūpintos picos. Popiet – ilgai laukti mūsų pasirodymai. Nepaisant nuovargio, net ir mažiausių šokėjų ir pianisčių atlikimai praėjo sklandžiai. Vakare – apdovanojimai, šventė. Poilsis viešbutyje.
5-ąją kelionės dieną tęsėmę pažintį su Paryžiumi. Pradėjome nuo plaukimo laivu Senos upe, vėl pamatėme tiltus, nuostabiąją Dievo Motinos katedrą, šiuo metu renovuojamą po didžiojo gaisro. Po plaukimo vykome į studentišką “Lotynų kvartalą”, sklidiną įvairių pasaulio virtuvių kvapų, mirgantį mažomis parduotuvėlėmis. Mažosios mūsų artistės čia pasipuošė spalvingomis paryžietiškomis beretėmis. Popiet aplankėme Luvrą su klasikinio meno kolekcijomis. (Jei prie kiekvieno eksponato sustotume bent minutę – užtruktume trejus metus). Įsiminė senovės Egipto raštai. Vakare – siauros, žavios gatvelės, maži, jaukūs skvereliai – tai bohemiškasis Paryžiaus rajonas Monmartras ir jo kalvos viršūnėje iškilusi Šventosios Širdies bazilika.
Šeštoji kelionės diena buvo skirta pramogoms Paryžiaus Disneilend’e. Pasitaikė šalčiausia kelionės diena, bet kraują kaitino karuselės ir kitos ekstremalios įdomybės. Tik vyresniųjų klasių dailininkai su dailės mokytojomis tądien keliavo į D’Orsay muziejų – kaip gi būti Paryžiuje ir nepamatyti žymiųjų impresionistų tapytojų originalų – nuo Monet, Degas, Renoir’o, Sezanne’o, Gauguin’o, Van Gogh’o iki Bonnard’o, Vuillard’o ir Rousseau’o… Keliaujant atgal nei mažiems nei dideliems netrūko įspūdžių, kuriuos norėjosi aptarinėti dar ir dar!
Keliaudami atgal dar užsukome į Rotenburgą prie Tauberio upės – geriausiai išsilaikiusį viduramžių miestą Vokietojoje, Bavarijoje – dailų, tarsi iš iliustruotų pasakų knygų. Aplankėme šv. Jokūbo bažnyčią ir joje saugomas relikvijas, prisiminėme, jog jau prasidėjo priešvelykinė Didžioji savaitė. Rotenburgas prie Tauberio nuo seno vilioja keliautojus, šiandien jis garsus dar ir tuo, kad čia ištisus metus veikia įspūdingas kalėdinis miestelis. Atmintyje išliks ir ypatingų miestelio gardėsių -“sniego gniūžčių” – kvapas.
Aštuntąją dieną vėl keliavome per Lenkiją. Namo grįžome paryčiais, nors ir pavargę, bet labai laimingi. Ačiū tėveliams, kad išleido į šį įsimintiną “konkursinį kruizą autobusu”, ačiū visiems, kas jį suorganizavo bei ačiū mokytojams, kad puikiai parengė mokinius konkursui ir globojo keliaujant.
Kelionės įspūdžius aprašė Vera, Albina ir Irma
